Spalio 18-ąją minima Pasaulinė menopauzės diena. Kiekvienais metais dėmesys sutelkiamas į vieną konkretų bendrųjų renginių aspektą, t.y. pasirenkama siauresnė menopauzei skirta tema. Pavyzdžiui, anksčiau buvo analizuotos tokios temos kaip moters pripažinimas, jog yra menopauzės tarpsnyje, bei jos nuotaikų kaita, priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas (POI), kaulų sveikata ir kt.
Informacijos apie menopauzę gausu įvairiuose sveikatos leidiniuose, naujienų portaluose, moterims skirtuose žurnaluose ar sveikatinimosi problemas analizuojančiose televizijos laidose. Džiugu, kad žiniasklaida nevengia šios temos, o plečia sveikatos raštingumą, nukreipia moteris tinkamu keliu, padeda apsispręsti dėl tolesnių gyvensenos pasirinkimų.
Menopauzės neišvengsime – anksčiau ar vėliau ją teks išgyventi. Todėl jau sulaukusioms keturiasdešimties rekomenduojama gydytojo ginekologo pasiteirauti, ko laukti, kai teks susidurti su menopauze. Net jei kūnas dar nejaučia simptomų, svarbu žinoti, ko tikėtis ir kaip į tai reaguoti. O jau įžengus į klimakterinį laikotarpį, jei to prireiks, medikas pritaikys tinkamą gydymo metodą.
Menopauzės/klimakso laikotarpis skirstomas į keletą etapų:
Premenopauzė apima periodą iki visiško menstruacijų nutrūkimo, kuomet randasi pirmieji mėnesinių ciklo sutrikimai. Menstruacijos tampa nereguliarios, retos arba priešingai - dažnos, jos gali būti negausios arba labai gausios. Premenopauzėje gali rastis ir protarpiniai necikliniai kraujavimai.
Vėliau moteris išgyvena klimakso periodą, kai ima ryškėti ne tik menstruacijų ciklo pokyčiai, bet ir mažėja estrogenų gamyba bei randasi vegetacinės nervų sistemos sutrikimai. Pastarieji iššaukia karščio bangas, padidina naktinį prakaitavimą, jautrumą, gali padažnėti širdies plakimas, kankinti miego sutrikimai ar dažnesni nei įprastai nuotaikų svyravimai, greitesnis nuovargis.
Kitas etapas – postmenopauzė. Menopauzė nustatoma atgaline data - po paskutiniųjų menstruacijų praėjus dvylikai mėnesių. Taigi po paskutiniųjų menstruacijų ir prasideda postmenopauzė.
Tikslių visų trijų laikotarpių ribų nėra, nes nemalonūs klimakso sukeliami nevienodo intensyvumo simptomai gali tęstis net iki dešimties metų ar ilgiau.
Klimakso simptomai skirstomi į ankstyvuosius ir vėlyvuosius:
Ankstyvieji klimakso simptomai: karščio bangos, padažnėjęs širdies plakimas, miego sutrikimai, naktinis prakaitavimas, libido sumažėjimas, nuotaikų svyravimai, jautrumas. Taip pat lėtėjanti medžiagų apykaita, kamuojantys sąnarių ar raumenų skausmai.
Vėlyvieji klimakso simptomai (atsiradę praėjus 3-5 metams po paskutiniųjų menstruacijų): odos sausumas, pleiskanojimas, urogenitaliniai sutrikimai - makšties gleivinės išplonėjimas, įkyrus noras šlapintis ir šlapimo nelaikymas, kas ypač apsunkina tiek įprasto, tiek ir intymaus gyvenimo sferas.
Nors gali būti, jog moteris patirs ir ne visus klimakso simptomus, tačiau vis tiek ilgą laiką jaus diskomfortą. Todėl būvio gerinimui būtina atkreipti dėmesį į mitybą bei gyvenimo būdą, stengtis reguliariai rūpintis sveikata.
Mielosios, ar skiriate sau pakankamai dėmesio? Ar gyvenate aktyviai, sveikai maitinatės ir pastoviai tikrinatės sveikatą? Galbūt ši diena paskatins imtis veiksmingų sveikatinimosi priemonių ir motyvuos pradėti naują gyvenimo etapą?
Būkite sveikos, darbingos ir kūrybingos! Apglėbkite ramybe artimuosius, džiuginkite aplinkinius ir atraskite pačius tinkamiausius bei paveikiausius sveikatinimosi būdus. „Sveikatos garanto“ gydytojų ginekologų kolektyvas rekomenduoja moterims į kliniką atvykti pasitikrinti profilaktiškai ar pajutus nepageidautinus simptomus. Nedelskite!
Comments